:: wikimiki.org ::

Varna (gyvūnas)

Varna (gyvūnas)

Varna (lot. Corvus cornix, angl. Hooded Crow, vok. Nebelkrähe) - varininių (Corvidae) šeimos paukštis. Dar kitaip vadinama pilkoji varna. Kūnas juodai pilkos slapvos, patino ir patelės galva, gerklė, pagurklis, uodega ir sparnai juodi. Kita kūno dalis pilka. Snapas ir kojos juosvi. Jauniklių apdaras blankesnis. Kūno masė - 440-535 g. Lietuvoje tai gana dažnas ir įprastas paukštis. Lietuvoje Paplitusi šiaurės ir rytų Europoje. Gyvena visur, kur tik yra medžių. Ypač mėgsta netoli gyvenviečių pušynėlius. Laikosi poromis ar nedidelėmis grupėmis. Dažnai sudaro mišrius būrius su kovais, kuosomis, renkasi dideliais pulkais prie šiukšlynų. Varna gana apdairus ir atsargus paukštis. Ištikus pavojui, pakelia didžiulį triukšmą. Kranksi „kraa". Kovo mėn. pradeda krauti lizdą. Dažnai jį suka aukštai medyje, 2-20 m aukštyje. Lizdą stato abu porelės nariai iš įvairių medžių šakų, žolių stiebų, vidų iškloja minkštesne medžiaga - vilna, plunksnomis, sausa žole, popieriaus skiautėmis ir kt. Deda vidutiniškai 5 kiaušinius, kurie žalsvai melsvi, išmarginti juosvais ar rusvais taškeliais, dėmelėmis, brūkšneliais. Peri 18-20 dienų. Jaunikliai lizdą palieka po mėnesio, dažnai dar silpnai skraidydami. kiaušinius Minta gyvūniniu maistu - įvairiais vabzdžiais, peliniais graužikais, paukščių kiaušiniais, paukščių jaunikliais. Žiemą lesa įvairias maisto atliekas, dvėselieną. Varnos padaro nemažai žalos sodams, sulesa daug vaisių. Jų padarytuose lizduose apsigyvena sakalai, mažieji apuokai bei kiti paukščiai. Šių sparnuočių skaičius turi būti reguliuojamas.

Varna lietuvių tautosakoje

Category:Žvirbliniai paukščiai

Snapas

Snapas - paukščio raginis darinys, susiformavęs iš pailgėjusių žandinių lankų. Sudarytas iš dviejų dalių: viršutinės - antsnapio ir apatinės - posnapio; abi jos padengtos ragine makštimi (rhamphotheca). Antsnapio pamate yra minkšta odelė, kuri vadinama vaškine (ceroma). Vaškinė labai ryški dieninių plėšriųjų paukščių. Raginė makštis nuolat keičiasi, nes jos viršutiniai sluoksniai nusitrina, o iš vidaus atauga nauji. Kai kurie vištiniai paukščiai besišerdami numeta iš karto visą viršutinę makšties dalį, susidarius po ja naujai makščiai. Makšties spalva priklauso nuo metų laikų, todėl ji keičiasi. Taip pat ji skirtinga jauniklių ir suaugusių paukščių arba net patinų ir patelių skiriasi, pvz., varnėno snapas pavasarį geltonas, rudenį juosvas, juodojo strazdo patino snapas geltonas, patelės juosvas ir t.t. Paukščio snapo dydis ir forma priklauso nuo maisto rūšies ir maisto paėmimo būdo. Snapu paukščiai ne tik pasiekia ar laiko maistą, bet ir kedena plunksnas, krauna lizdus. Kai kuriems paukščiams, ypač papūgoms, snapas padeda laipioti:
- Labai stiprus lenktas snapas - riešutams ar sėkloms aižyti (pvz., papūgos);
- Ilgas ir laibas snapas - žiedo vidui pasiekti (pvz., kolibrio);
- Ilgas snapas - gyvūnams iš žemės iškasti (pvz., tilvikinių);
- Siauras snapas - vabzdžių lervoms ir kiaušiniams ištraukti iš žemės (pvz., nykštukas) ir kt. Category:Paukščiai ja:くちばし

Lietuva

Lietuvos Respublika (Lietuva) - valstybė Europos šiaurės rytuose, Baltijos jūros rytinėje pakrantėje. Lietuva ribojasi su šiomis valstybėmis:
- Latvija (sienos ilgis - 588 km),
- Baltarusija (sienos ilgis - 724 km),
- Lenkija (sienos ilgis - 110 km),
- Rusija (Kaliningrado sritimi) (sienos ilgis - 303 km). Baltijos jūros pakrantės ilgis - 99 km.

Istorija

Pagrindinis straipsnis: Lietuvos istorija Lietuva pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose buvo paminėta 1009 metais. Lietuvos kunigaikštysčių vienijimasis į bendrą valstybę prasidėjo XII a. pabaigoje - XIII a. pradžioje, o galutinai XIII a. viduryje lietuvių ir kitas aplinkines baltų gentis suvienijo pirmasis Lietuvos kunigaikštis, o vėliau ir Lietuvos karalius Mindaugas. Per XIII-XIV a. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK) išaugo į didelę viduramžių valstybę, kurios teritorija apėmė didžiają dalį Rytų Europos. Iki Žalgirio mūšio (1410 m. liepos 15 d.) pagrindinę grėsmę Lietuvai sudarė nuolat puldinėjantis Teutonų ordinas (iš Vakarų), o iki 1435 m. Pabaisko mūšio - Livonijos (iki 1236 m. - Kalavijuočių) (iš Šiaurės) ordinas. 1386 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila tapo Lenkijos karaliumi, 1387 m. Lietuva buvo apkrikštyta. Personalinė Lietuvos ir Lenkijos unija po Liublino unijos sudarymo 1569 m. peraugo į glaudesnę valstybių sąjungą, turėjusią bendrą karalių ir Seimą. Vėliau ši sąjunga lėmė tai, kad Lietuva pateko Lenkijos įtakon, o po trijų padalijimų XVIII a. pabaigoje didžioji Lietuvos dalis pateko į Rusijos imperijos sudėtį. 1918 m. vasario 16 d. paskelbta apie Lietuvos valstybės atkūrimą. Lietuva tapo nepriklausoma, jos ribos rėmėsi etnografiniu principu, nors didelė šalies dalis buvo okupuota Lenkijos. Lietuva nepriklausoma buvo iki 1940 m., po to ją okupavo ir aneksavo Tarybų Sąjunga. 1988 m. prasidėjus glasnost politikai, Lietuvoje susikūrė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, kuris vėliau ėmė siekti šalies nepriklausomybės. Nepriklausomybės atstatymas buvo paskelbtas 1990 m. kovo 11 d. Lietuva buvo pirmoji tarybinė respublika paskelbusi apie atsiskyrimą nuo Tarybų Sąjungos. Pirmuoju prezidentu po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo, 1993 m. vasario 14 d. tiesioginių visuotinių rinkimų metu, buvo išrinktas Algirdas Brazauskas. Šių laikų Lietuva siekia integracijos į vakarietiškas karines bei ekonomines sąjungas - 2004 m. kovo 29 d. Lietuva tapo NATO nare, o 2004 m. gegužės 1 d. tapo visateise Europos Sąjungos nare.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Lietuvos politinė sistema Valstybės vadovas - prezidentas, renkamas tiesioginiuose rinkimuose penkerių metų kadencijai. Prezidentas skiria ministrą pirmininką (tvirtina Seimas), ministro pirmininko teikimu skiria ministrus, yra vyriausiasis karinių pajėgų vadas, taip pat skiria visų teismų, įskaitant Konstitucinį teismą, teisėjus. Prezidentas formuoja Lietuvos užsienio politiką. Įstatymų leidžiamoji valdžia: Seimas (vadovauja Seimo Pirminininkas). Vykdomoji valdžia: Vyriausybė (vadovauja Ministras Pirminininkas). Valdymo sistema: parlamentinė respublika. Įstatymų leidžiamoji valdžia yra vienerių rūmų Lietuvos parlamento (Seimo) rankose. 141 Seimo narys renkamas ketveriems metams, pusė (71) tiesiogiai, kiti 70 pagal partijų sąrašus (proporcine rinkimų sistema). Tik daugiau nei 5 proc. surinkęs partinis sąrašas gauna vietas Seime. Nariai į savivaldybių tarybas renkami tiesiogiai, merą renka taryba. Užtikrinimui, kad apskrityje būtų laikomasi konstitucijos bei įstatymų, vyriausybė skiria kiekvienos apskrities viršininką.

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Lietuvos apskritys Lietuvos apskritys Lietuvos teritorija suskirstyta į 10 apskričių. Apskritis sudaro 60 savivaldybių - 9 miestų, 43 rajonų ir 8 naujai sudarytos 2001 metais. Savivaldybės suskaidytos į seniūnijas. Apskritys: # Alytaus apskritis # Kauno apskritis # Klaipėdos apskritis # Marijampolės apskritis # Panevėžio apskritis # Šiaulių apskritis # Tauragės apskritis # Telšių apskritis # Utenos apskritis # Vilniaus apskritis

Geografija

Pagrindinis straipsnis: Lietuvos geografija Laukai ir pievos užima 57 proc., miškai ir krūmai - 30 proc., pelkės - 3 proc., vidaus vandenys - 4 proc., kitos žemes - 6 proc. teritorijos. Lietuvoje klimatas yra vidutiniškai šiltas vidutinių platumų, iš jūrinio pereinantis į žemyninį.

Didžiausi atstumai

Iš Rytų į Vakarus - 373 km, iš Šiaurės į Pietus - 276 km.

Miestai

Pagrindinis straipsnis: Lietuvos miestai Didžiausi Lietuvos miestai 2001 m. duomenimis: # Vilnius - 542 287 gyv., # Kaunas - 378 943 gyv., # Klaipėda - 192 954 gyv., # Šiauliai - 133 883 gyv., # Panevėžys - 119 749 gyv., # Alytus - 71 491 gyv., # Marijampolė - 48 675 gyv. # Mažeikiai - 42 675 gyv.

Upės

Ilgiausios Lietuvos upės: # Nemunas - 937 km.(Lietuvos teritorijoje 359 km), # Neris - 510 km.(234 km), # Venta - 343 km.(161 km), # Šešupė - 298 km.(209 km), # Mūša - 284 km.(146 km). Bendras upių ir kanalų vagų ilgis Lietuvoje – 76,8 tūkst. km.

Lietuvos reljefas

Reljefą sudaro:
- Pajūrio žemuma,
- Žemaičių aukštuma,
- Ventos vidurio žemuma,
- Sūduvos aukštuma,
- Dzūkų aukštuma,
- Aukštaičių aukštuma,
- Pietryčių lyguma,
- dalis Švenčionių-Naročiaus ir Ašmenos aukštumų. Aukščiausiаs Lietuvos taškas - Juozapinės kalnas (294 m).

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Lietuvos ekonomika 2004 metais BVP dalis, tenkanti vienam šalies gyventojui per metus, lyginant su 2003 metais padidėjo 8,8% ir siekė 5218 eurų. 2003 metais Lietuvos ekonomikos augimas buvo pats sparčiausias rytų Europoje - BVP, palyginus su 2002 m., išaugo 9,7 proc. ir sudarė 16,27 mlrd. eurų veikusiomis kainomis. BVP dalis, tenkanti vienam šalies gyventojui per metus, siekė 4711 eurų. Per pirmą 2004 m. pusmetį, palyginus su atitinkamu 2003 metų laikotarpiu, BVP išaugo 7,2 proc. 2003 m. vidutinė metinė defliacija (2003 m. palyginus su 2002 m.) sudarė 1,2 proc. (2002 m. palyginus su 2001 m., buvo užfiksuota 0,3 proc. metinė infliacija). Defliaciją sukėlė nacionalinės valiutos stiprėjimas JAV dolerio atžvilgiu ir aštri konkurencija mažmeninėje rinkoje. Tiesioginės užsienio investicijos 2004 m. liepos 1 d. sudarė 4,25 mlrd. eurų ir, palyginus su 2003 m. liepos 1 d., padidėjo 4,9 proc. Vienam Lietuvos gyventojui teko 1234 eurų tiesioginių užsienio investicijų. Pagrindinės šalys investuotojos – Danija, Švedija, Vokietija, Estija, JAV ir Suomija. Daugiau kaip 60 proc. visų tiesioginių investicijų į Lietuvą sulaukiama iš ES-15 šalių. 2003 m., lyginant su 2002 m., tiesioginės užsienio investicijos iš ES-15 šalių padidėjo 10 proc., iki 2,5 mlrd. eurų. 2004 metais į Lietuvą daugiausia investavo:
- 15,2 proc.,
- 15,0 proc.,
- 11,4 proc.,
- 8,4 proc.,
- 7,8 proc. Valstybės skola 2004 m. pradžioje siekė 3,8 mlrd. eurų. Užsienio skola sudarė 2,18 mlrd. eurų arba 57 proc. visos valstybės skolos. Užsienio skola 2003 m. sudarė 13,5 proc. BVP. Statistikos departamento duomenimis, 2004 m. Lietuvoje buvo 184,4 tūkst. bedarbių, nedarbo lygis 11,4 proc. 2005 m. antrojo ketvirčio nedarbo lygis pasiekė 10 metų žemumas - 8,5 proc. Aukšciausias nedarbo lygis antrąjį 2005 m. ketvirtį buvo Panevėžio apskrityje – 11,6 proc., Šiaulių – 9,7 proc., Vilniaus – 9,4 proc., žemiausias nedarbo lygis buvo Marijampolės - 3,3 proc. ir Tauragės apskrityse - 6,5 proc. 2003 metais daugiausiai eksportuota į:
- Šveicariją 11,7 proc.,
- Rusiją 10,1 proc.,
- Vokietiją 9,9 proc.,
- Latviją 9,7 proc.,
- Didžiąją Britaniją 6,4 proc.,
- Prancūziją 5,1 proc.,
- Daniją 4,7 proc.,
- Estiją 4,3 proc.,
- Švediją 4 proc.

Demografija

Pagrindinis straipsnis: Lietuvos demografija 68,5 proc. žmonių gyvena miestuose. Vidutinis amžius - 37,4 metų (moterų - 40,1; vyrų - 34,8). Apie 99,6 proc. vyresnių nei 15 metų gyventojų yra raštingi. Tautinė Lietuvos gyventojų sudėtis (2001):
- lietuviai - 83,45 proc.,
- lenkai - 6,74 proc.,
- rusai - 6,31 proc.,
- baltarusiai - 1,23 proc.,
- kiti - 2,27 proc. Pagal religiją 79 proc. gyventojų - katalikai, 4,07 proc. - stačiatikiai (pravoslavai), 14,86 proc. - netikintys. [http://www.std.lt/web/main.php?parent=751 2001 m. gyventojų ir būstų surašymas]

Kultūra

- Lietuvių liaudies muzika
- Kinas Lietuvoje

Kita Informacija

- Lietuvos ryšiai
- Lietuvos transportas
- Lietuvos karinės pajėgos
- Lietuvos tarptautiniai santykiai
- Lietuvos šventės
- Lietuvos etnografiniai regionai
- Lietuviška virtuvė
- Lietuvos švyturiai Įdomūs faktai (iš http://www.nationmaster.com):
- Lietuva užima pirmą vietą pasaulyje pagal atominės energijos panaudojimą (77,7 proc. visos elektros energijos).
- Lietuva užima pirmą vietą pasaulyje pagal pinigus, skirtus vieno moksleivio mokslui.
- Lietuvoje yra didžiausia pasaulyje profesionalių moterų dalis (70 proc.).
- Lietuva užima pirmą vietą Europoje pagal savižudybių skaičių, pirmą vietą pasaulyje - pagal savižudybių skaičių tarp vyrų.
- 2003 metais Lietuvoje vienai moteriai teko 0,88 vyro.

Nuorodos

- [http://www.lietuva.lt www.lietuva.lt]
- [http://www.voruta.lt/article.php?article=259 Lietuvos vardo kilmė]
- [http://www.on.lt/ Lietuva internete]

---- Category:Lietuva Category:Valstybės als:Litauen fiu-vro:Leedu ja:リトアニア ko:리투아니아 ms:Lithuania roa-rup:Litva simple:Lithuania th:ประเทศลิทัวเนีย zh-min-nan:Lietuva

Kovas (paukštis)

Kovas (lot. Corvus frugilegus, angl. Rock, vok. Saatkrähe) - varininių (Corvidae) šeimos paukštis. Dar kitaip vadinamas kovarniu. Spalva panašus į kranklį, bet už jį gerokai mažesnis, snapas laibesnis. Abu poros nariai juodi, metalo žvilgesio. Snapo pamatinė dalis balsvos spalvos. Jaunikliai matinės juodos spalvos. Kovas sveria apie 455-475 g. Lietuvoje kovai pasirodo apie kovo vidurį, dalis jų čia būna pasilikę žiemoti. Per migraciją traukia į Didžiąją Britaniją, Vokietiją, Olandiją. Gyvena žmogaus kaiminystėje, dažnai kolonijomis, kurios įsikuria kapinėse, prie bažnyčių, parkuose, skveruose. Dažnai sudaro mišrius būrius kartu su varnomis ir kuosomis. Lankosi sąvartynuose, po laukus, pievas, dirvonus. Šaukia prikimusiu balsu „kraa". Lizdus krauna įvairiuose medžiuose, tačiau dažniausiai pušyse, klevuose, uosiuose, liepose ir kt. Lizdo pagrindą suka iš įvairių medžių šakų, žolių, stiebų, vielų. Vidų iškloja sausa žole, vilnomis, popieriaus skiauterėmis. Paprastai lizdo vidus klojamas iš švelnesnių medžiagų. Statydami lizdą dažnai vienas nuo kito nugvelbia statybinę medžiagą, todėl kolonijose girdimas nuolatinis triukšmas. Viename medyje būna net po kelisdešimt lizdų. Kiaušinius deda balandžio mėn. pradžioje. Dėtyje dažniausiai 4-5 ovalūs, žalsvi, išmarginti tankiais juosvais ir rusvais taškeliais bei brūkšneliais kiaušiniai. Peri abu porelės nariai apie 17-19 dienų. Perinčią patelė maitina patinas. Perėjimo metu daug jauniklių žūva, suaugusieji po mėnesio lizdą palieka. Kovai minta įvairiais bestuburiais, lesa įvairių augalų sėklas, uogas, vaisius. Nemėgstami dėl keliamo triukšmo ir aplinkos teršimo, todėl jų skaičius turi būti reguliuojamas. Šiek tiek žalos padaro ir žemės ūkiui.

Kovas lietuvių tautosakoje

Category:Žvirbliniai paukščiai ja:ミヤマガラス

Lizdas

Lizdas - gyvūnų statinys kiaušiniams dėti, perėti, jauniklius auginti ir slėptis nuo priešų. Lizdus įsirengia paukščiai, žinduoliai, varlės, žuvys, vabzdžiai. Lizdai gali būti pavieniai arba po labai daug vienoje vietoje (kolonija). Jie įrengiami iš įvairių medžiagų: sausų žolių, medžių šakelių, lapų, augalų liekanų, o taip pat iš vaško, seilių, dumblo ir kt.

Paukščių lizdai

Paukščių lizdai skirstomi pagal konstrukciją bei išsidėstymą. Pagal konstrukciją lizdai gali būti:
- Ant natūralaus grunto esantys lizdai, kurie be įdubimo ir be paklotės.
Tokį lizdą naudoja lėlys. Jį įrengia kokioje nors nežymioje duobutėje ir nenaudoja jokių medžiagų, kadangi snapas trumpas ir nepritaikytas nešti statybinę medžiagą - šakeles ir žolę. Deda du kiaušinius, kurie savo spalvine išvaizda nesiskiria nuo grunto ir gerai dera prie aplinkos kaip slepiamoji spalva. Panašų lizdą įsirengia storkulnis. Drevėse perintys paukščiai taip pat nedaro įdubimo, o kiaušinius deda tiesiai ant pagrindo (grąžiagalvė, geniai, lututė). Jų kiaušiniai vienspalviai, šviesūs, bet drevėse nepatebimi plėšrūnams.
- Ant natūralaus grunto esantys lizdai, kurie su paukščio padaryta įduba.
Tokį lizdą įsirengia vištinių būrio paukščiai, tilvikai, žuvėdros, didysis apuokas, pempė. Lizde paukštis padaro nedidelę įdubą, į kurią kloja žoles, plunksnas ir kitas medžiagas, o kraštai neuždengti. Kirlikai lizdą įsirengia ant smėlėtų krantų, prisineša kiautelių, akmenukų, kurie puikiai maskuoja margus kiaušinius. Šitaip perinčių paukščių kiaušiniai išmarginti taškeliais ir susilieja su aplinka.
- Lizdai su tvirtu dugnu ir netaisyklingomis sienelėmis.
Lizdo pagrindą paukštis stato iš stambesnės, rupesnės medžiagos, o guolį iškloja švelnesne minkštesne medžiaga. Tokį lizdą įsirengia slanka, antys, gervės, gulbės, laukiai, kragai. Aplink sudėtus kiaušinius suformuojamas pūkų sluoksnis. Uoksuose, plyšiuose ir palėpėse perintys paukščiai lizdo pagrindą daro platų, storą, o gūžtą iškloja plunksnomis ir ašutais. Urvinė kregždė į urvelį prineša šiaudų, sausų stiebelių, o ant jų kloja storą plunksnų sluoksnį. Šio tipo lizdų daug statoma medžiuose. Karveliai, purpleliai medžiuose įsirengia labai primityvų lizdą iš vienalytės medžiagos ir su vos pastebima įduba. Toks lizdas atrodo tarsi kiauras. Sudėtingesni yra varninių ir plėšriųjų paukščių lizdai. Jie sukami iš įvairios medžiagos. Pagrindas dažniausiai būna iš stambių šakų, o vidus iš smulkesnių, o pati gūžta išklota žoliniais augalais, plaukais, šeriais, kailio gabaliukais.
- Lizdai su dubeniu ir tvirtu supintu dugnu ir kraštais. Tokie lizdai būdingi žvirbliniams paukščiams.
- Uždari lizdai su landa šone.
Tokio lizdo statyba trunka ilgai. Lietuvoje tokie statiniai būdingi nedaugeliui rūšių. Karetaitė lizdą su siaura landa įsirengia kelmuose, išvartose, ant šakų. Gūžtą iškloja samanomis bei plunksnomis. Analogiškus lizdus suka pečialindos. Lizdas iš viršaus pridengtas žolėmis, o šone landa. Įdomiausią ir sudėtingiausią lizdą suka remėza. Jis primena kumštinę pirštinę, dažniausiai būna ant vėjo plaiskomų šakų, toli nuo kamieno. Lizdą suka abu poros paukščiai iš tuopų žirginių, nendrių pūkų, švendrų ir kt. medžiagų. Pagal radimvietę lizdai yra šių tipų:
- Ant žemės.
- Urvuose ir požeminėse tuštumose.
- Medžių drevėse
- Pastatų plyšiuose bei pastogėse.
- Medžiuose ir krūmuose
- Plaukiojantys lizdai. Category:Biologija

Plunksna

Plunksna - paukščių raginis odos darinys. Iš pradžių išsivysto pūkinės plunksnos, kurios maždaug po dviejų savaičių virsta kontūrinėmis. Pūkinės plunksnos apsaugo organizmą nuo šilumos praradimo. Jaunikliai paprastai būna neryškių spalvų. Suaugusių paukščių plunksnos būna kelių tipų: kontūrinės, pūkinės ir siūlinės. Plunksną sudaro: tuščiavidurė ašis, kuri skirstoma į spyglį (įsmigęs į odos folikulą), stiebą ir dvi plokščias vėtykles. Vėtyklę sudaro vienodais tarpais ant plunksnos stiebo išsidėsčiusios šoninės šakelės, kurios iš abiejų šonų apaugę spinduliais. Gretimų šakelių spinduliai sukibę smulkiais kabliukais. Taip susidaro mechaniškai atspari ir labai elastinga plunksnos vėtyklė. Jei ši sudėtinga sistema suyra, paukštis, valydamas plunksnas, snapu ją vėl atstato. Neskraidančių paukščių (strutis) kabliukai sunykę, todėl susidaro puri vėtyklė. Tokios plunksnos ypač buvo naudojamos moterų apdaro papuošimui. Paukščio kūnas padengtas dengiamosiomis plunksnomis, saugančiomis paukštį nuo mechaninių pažeidimų. Jos taip pat svarbios kūno šilumai palaikyti. Dengiamosios plunksnos būna plansojamosios (stambios sparnų plunksnos), kurios gerokai padidina sparno paviršių, ir vairuojamosios (uodegos). Jos tiesiogiai susijusios su skraidymu. Suaugusių paukščių pūkinės plunksnos turi minkštą stiebą ir palaidas šonines šakeles be kabliukų. Pūkinės plunksnos išsidėsčiusios po kontūrinėmis, todėl gerai saugo kūną nuo išorinių temperatūros svyravimų. Paukščiai taip pat turi supaprastėjusių plunksnų su redukuotomis vėtyklėmis. Tokie yra šereliai, išsidėstę žiočių kampuose prie šnervių ir akių. Dažnai dengiamosios plunksnos turi ne 1, o 2 stiebus - išorinį ir po juo kitą, trumpesnį, vadinama atžala, kuri būdinga vištinių paukščių būriui. Plunksnos - negyvas darinys. Todėl jos susidėvi ir išblunka, todėl keičiamos naujomis. Suaugę paukščiai šeriasi 1-3 kartus per metus (dažniausiai pasibaigus veisimosi laikotarpiui). Kontūrinės plunksnos kūno paviršiuje pasiskirsčiusios nevienodai. Jos sudaro juostas - pterilijas, tarp kurių yra beplunksnės juostos - apterijos. Paukščių plunksnos svarbios poravimuisi, todėl kai kurių rūšių patinų jos ypač gražios ir padeda patraukti patelių dėmesį. Jų spalva priklauso nuo pigmentų. Be to, spalvų įvairovė ir plunksnų žėrėjimas gali būti susijęs su šviesos spindulių laužymu. Plunksnos išsivystė iš roplių žvynų, tačiau jų pirminė funkcija išlieka neaiški. Nors paukščiai plunksnas naudoja daugiausia skraidymui, tačiau yra atrasta dinozaurų, kurie taip pat turėjo plunksnų, tačiau jos nagalėjo būti naudojamos skraidymui. Viena iš teorijų teigia, kad plunksnos atsirado kaip apšildanti priemonė; mažesni dinozaurai, kurie turėjo ilgesnes plunksnas galėjo pradėti naudoti jas sklandymui, o tai pradėjo evoliucinį procesą, kurio rezultatas buvo proto-paukščiai Archeopteryx ir Microraptor. Category:Morfologija Category:Paukščiai ja:羽根

Graužikai

Graužikai (Rodentia) - gausiausias rūšių skaičiumi žinduolių būrys. Galūnės penkiapirštės, skelete visada yra raktikauliai, kurie skirtingų graužikų grupių išsivystę nevienodai. Dantys dideli, lenkti, kalto formos, gelsvų atspalvių, neturintys šaknų. Stambūs 2 viršutiniai ir apatiniai kandžiai, iltinių dantų nėra, todėl tarp kandžių ir skruostinių dantų yra tarpas (diastema). Dantys auga visą gyvenimą. Visaėdžių graužikų skruostiniai dantys gumburiuoti, o augalėdžių iš tų gumburų būna susidariusios kietos skersinės emalio raukšlės. Judindamas apatinį žandą pirmyn ir atgal, gyvūnas pertrina šiurkštų augalinį maistą. Iš viso turi iki 22 dantų, pieniniai dantys redukuoti. Graužikų žarnynas ilgas, akloji žarna didelė (visaėdžių mažesnė). Dauguma graužikų gyvena neilgai, tačiau jie labai vislūs. Lytiškai subręsta anksti, veda daug jauniklių. Be to, smulkūs graužikai kasmet veda po 3-4 vadas. Jaunikliai gimsta labai nevienodai išsivystę: pelinių graužikų - pliki ir akli, o bebro ir jūros kiaulytės - apaugę plaukais ir greitai pradeda regėti. Gyvenimo būdas labai įvairus. Artėjant žiemai, daugelis krauna maisto atsargas arba giliai įminga. Stepėse bei dykumose, išdegus nuo kaitros žolinei augalijai, kai kurie graužikai įminga ir vasarą. Graužikai gamtoje labai svarbūs. Jais minta įvairūs ropliai, dauguma paukščių ir žinduolių. Daugelio vertingas kailis. Tačiau yra ir žemės ūkio kenkėjų, o kai kurie platina pavojingas ligas.

Sistematika

Pasaulyje yra apie 1700 rūšių. Lietuvoje - 21. Graužikų sistematika nenusistovėjusi. Vieni teriologai juos pagal žando raumenis skirsto į 3 pobūrius: voveriniai graužikai (Sciuromorpha), peliniai graužikai (Myomorpha) ir kaviomorfinai graužikai (Caviomorpha). Kiti skirsto į du pobūrius (Sciurognathi ir Hystricognathi): Pobūris. Sciurognathi
- Šeima. Voveriniai (Sciuridae): voverės, voverės skraiduolės, burundukai, švilpikai, prerijų šunyčiai ir kt.
- Šeima. Aplodontiniai, arba Kalnų bebrai (Aplodontidae)
- Šeima. Bebriniai (Castoridae): bebrai
- Šeima. Dygiauodegės voverės skraiduolės (Anomaluridae)
- Šeima. Pėdūnai, arba Ilgapėdiniai (Pedetidae): vienintelė rūšis - ilgapėdis (Pedetes capensis).
- Šeima. Gundiniai (Ctenodactylidae)
- Šeima. Miegapeliniai (Gliridae): Lietuvoje gyvena 4 miegapelių rūšys.
- Šeima. Goferiniai (Geomyidae)
- Šeima. Maišiaskruosčiai šokliniai (Heteromyidae)
- Šeima. Sicistiniai (Zapodidae)
- Šeima. Šokliniai (Dipodidae): Lietuvoje gyvena sicista.
- Šeima. Dygieji miegapeliniai žiurkėnai (Platacanthomyidae)
- Šeima. Akliniai (Spalacidae)
- Šeima. Peliniai žiurkėnukai (Calomyscidae)
- Šeima. Kiškialūpiniai žiurkėnai (Nesomyidae)
- Šeima. Žiurkėniniai (Cricetidae): lemingai, žiurkėnai, pelėnai, ondatros ir kt. Lietuvoje gyvena 6 rūšys.
- Šeima. Peliniai (Muridae): pelės, žiurkės, smiltpelės ir kt. Lietuvoje gyvena 7 rūšys. Pobūris. Hystricognathi

- Šeima. Laonastidae
- Šeima. Dygliatriušiniai (Hystricidae): dygliatriušiai.
- Šeima. Ursoniniai (Erethizontidae)
- Šeima. Afrikinės nendryninės žiurkės (Thryonomyidae)
- Šeima. Uolinės žiurkės (Petromuridae)
- Šeima. Smėliarausiniai (Bathyergidae)
- Šeima. Aštuondantiniai (Octodontidae): degu
- Šeima. Dygliažiurkės (Echimyidae)
- Šeima. Hutiniai (Capromyidae)
- Šeima. Agutiniai (Dasyproctidae): agučiai, pakos ir kt.
- Šeima. Nutriniai (Myocastoridae): Lietuvoje auginamos nutrijos.
- Šeima. Pakaraniniai (Dinomyidae)
- Šeima. Jūros kiaulytės (Caviidae)
- Šeima. Kapibariniai (Hydrochoeridae)
- Šeima. Šinšiliniai (Chinchillidae)
- Šeima. Šinšilžiurkiniai (Abrocomidae)

Lietuvos graužikai

- Voverė skraiduolė (Pteromys volans). Lietuvoje buvo rasta XVIII a., todėl ieškotina.
- Paprastoji voverė (Sciurus vulgaris)
- Upinis bebras (Castor fiber)
- Lazdyninė miegapelė (Muscardinus avellanarius)
- Ąžuolinė miegapelė (Eliomys quercinus). Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
- Miškinė miegapelė (Dryomys nitedula). Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
- Didžioji miegapelė (Glis glis). Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
- Beržinė sicista (Sicista betulina). Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
- Naminė pelė (Mus musculus)
- Dirvinė pelė (Apodemus agrarius)
- Geltonkaklė pelė (Apodemus flavicollis)
- Miškinė pelė (Apodemus sylvaticus)
- Mažaakė miškinė pelė (Apodemus uralensis)
- Pelė mažylė (Micromys minutus)
- Pilkoji žiurkė (Rattus norvegicus)
- Juodoji žiurkė (Rattus rattus)
- Rudasis pelėnas (Clethrionomys glareolus)
- Vandeninis pelėnas (Arvicola terrestris)
- Paprastasis pelėnas (Microtus arvalis)
- Pelėnas dvynys (Microtus rossiaemeridionalis)
- Pelkinis pelėnas (Microtus oeconomus)
- Pievinis pelėnas (Microtus agrestis)
- Ondatra (Ondatra zibethica) Category:Graužikai ja:ネズミ目 ko:설치류

Vaisius

:Šis straipsnis apie augalų organą; apie žmogaus gemalą nuo placentos susidarymo iki gimimo, žiūrėkite straipsnį Žmogaus vaisius. Vaisius - magnolijūnų organas, kuriame vystosi sėklos. Jis formuojasi iš peržydėjusio žiedo dalies - mezginės. Kartais iš nunykusių žiedo dalių dar lieka įvairiai pakitę dariniai: skristukai (raganės, šilagėlės vaisiuose), kabliukai, kurie įsminga į gyvūno kailį (žiognagės vaisiaus), taurelė (žemuogės, avietės) ir kt. Vaisius sudarytas iš apyvaisio (jis formuojasi iš mezginės sienelių) ir sėklų. Pagal kilmę vaisiai skirstomi į paprastus (išauga iš žiedo su viena piestele - aguonos, slyvos, vyšnios, žirnio), sutelktinius (kilę iš vieno žiedo su daug piestelių, o iš kiekvienos piestelės išauga vaisiukas - avietės, gervuogės, vėdryno, purienos) ir sudėtinius (kilę iš tankiažiedžio žiedyno - ananaso ir kt. Pagal apyvaisio pobūdį vaisiai skirstomi į sausuosius ir sultinguosius. Nunokę sausieji vaisiai turi apie 10-15 proc., o sultingieji - apie 70-90 proc. vandens ir šie dar yra ryškiai spalvoti.

Sausieji vaisiai

Sausųjų vaisių apyvaisis apsaugo jaunas sėklas nuo išdžiūvimo ir įvairių pažeidimų. Tačiau jis padeda išbyrėti pribrendusioms sėkloms (pvz., jam plyštant, susiraitant, sutrupant). Sausieji vaisiai skirstomi:
- Atsidarantys:
- Lapavaisis. Sudarytas iš vieno lizdo, kuriame daug sėklų. Prinokus, plyšta išilgai ir sėklos išbyra (pvz., purienos, bijūno, kurpelės ir kt.).
- Ankštis. Vaisius vienalizdis, bet atsidaro dviem išilginiais plyšiais (toks vaisius yra žirnio, pupos, vikio ir kt.).
- Ankštara ir ankštarėlė. Pailgi dvilizdžiai vaisiai, bet prinokus sėklos palieka prikibusios prie pertvaros (kopūsto, rapso, kitų bastutinių augalų).
- Dėžutė (pav.). Pailgos ar apskritos formos vaisius, kuris nunokęs atsidaro išilginiais plyšiais arba skylutėmis viršutinėje dėžutės dalyje (lino, aguonos, durnaropės ir kt.).
- Skeltavaisiai:
- Vaisiai skyla išilgai arba į dvi dalis (salieriniai augalai).
- Nunokę vaisiai skersai lūžta į tiek dalių, kiek yra sėklų (ridiko, svėrės).
- Sausi uždarieji vaisiai:
- Riešutas (pav.). Stambus vienasėklis vaisius su kietu kevalu (lazdyno).
- Gilė. Stambus vienasėklis vaisius su storu kietu apvalkalu (ąžuolo).
- Lukštavaisis. Vienasėklis vaisius su netvirtu apvalkalu, todėl sėklos lengvai išlukštenamos (astrinių augalų).
- Sparnavaisis (pav.). Panašus į lukštavaisį, tik su sparneliais, kurie padeda vaisiams išplisti su vėjo pagalba (klevo, uosio, guobos, vinkšnos).
- Grūdvaisis, grūdas. Šitokius vaisius turi migliniai augalai. Jų apyvaisis suaugęs su sėklos luobele.

Sultingieji vaisiai

Sultingųjų vaisių apyvaisis sudarytas iš dviejų arba trijų sluoksnių. Jei yra du sluoksniai, tai vidinis sultingas, išorinis sausas - uogų (pav.), o jei trys sluoksniai, tai vidinis kietas, vidurinis sultingas, išorinis sausas. Sultingieji vaisiai yra:
- Kaulavaisis (pav.). Vaisiaus viduje yra kietas kauliukas. Jis gali būti vienasėklis (vyšnios, slyvos, abrikoso) arba daugiasėklis (šaltekšnio, šaltalankio).
- Uoga (pav.). Daugiasėklis sultingas vaisius be kauliuko (serbentai, agrastai, bruknės, mėlynės).
- Agurkvaisis. Stambaus vaisiaus vidus sultingas, o apyvaisis kietas (tokius vaisius turi agurkinių šeimos augalai).
- Obuolys (pav.). Tai obels, kriaušės, svarainio vaisius.
- Obuolėlis (pav.). Obuolio pavidalo mažas vaisus (šermukšnio).
- Citrinvaisis. Šių vaisių išorinis sluoksnis spalvotas, vidurinis sausas, o vidinis sultingas (apelsinų, citinų, mandarinų vaisiai). Augalai turi įvairių priemonių vaisiams ir sėkloms platintis. Juos išplatina vėjas, vanduo ir gyvūnai. Vėjo išnešiojami vaisiai turi įvairius plaukelių kuokštus - skristukus, gyvūnų išplatinami turi įvairius kabliukus, kuriais prisitvirtina prie kailio, plunksnų. Category:Morfologija Category:Vaisiai ja:果物 simple:Fruit zh-cn:水果 zh-tw:水果/繁

Mažasis apuokas

Mažasis apuokas (Asio otus, angl. Long-eared Owl, vok. Waldohreule) - pelėdinių (Strigidae) šeimos paukštis. Svoris apie 290-310 gramų. Kūno viršutinė pusė gelsvai ruda su išilginėmis juosvomis dėmėmis bei taškeliais ir skersiniais dryželiais. Viršugalvyje turi ilgas auseles, kurios maždaug yra iki 50 mm ilgio. Skruostai pilkai gelsvi. Apatinė kūno pusė yra šviesesnė ir su didelėmis išilginėmis dėmėmis bei retais skersiniais dryžiais. Gyvena nedideliuose miškuose. Lietuvoje aptinkamas ištisus metus. pelėdinių Category:Pelėdiniai paukščiai ms:Burung hantu telinga panjang

Oberliga (Eishockey) 1967/68

In der 10. Oberliga-Saison blieb der Modus zur Vorsaison praktisch unverändert: Zuerst wurde eine Einfachrunde in den beiden Gruppen Süd und Nord ausgespielt. Anschließend nahmen die besten 4 - statt im Vorjahr 3 - der beiden Gruppen an der Qualifikationsspielen mit den Teilnehmern der entsprechenden Bundesliga-Gruppe teil, wo die Mannschaft des Augsburger EV, die von Eintracht Frankfurt und die des in der Vorsaison abgestiegenen SC Riessersee die Qualifikation für die um zwei Mannschaften aufgestockte Eishockey-Bundesliga 1968/69 schafften. Die weiteren Gruppenteilnehmer spielten in ihrer Gruppe eine Qualifikationsrunde mit den besten der jeweiligen Regionalliga-Gruppe um nur noch 3 Plätze für die auf jeweils 6 Gruppenteilnehmer reduzierte Oberliga 1968/69 aus, wobei in der Runde Süd keine Mannschaft und in der Runde Nord der Mannheimer SC, die SG Nürnberg und der EC Hannover sich erneut für die Oberliga 1968/69 qualifzieren konnten. Zusätzlich spielten die beiden Gruppensieger der Vorrunde die Oberligameisterschaft. Anstelle der Mannschaft des EHC Holzkirchen aus der Vorsaison nahm die Mannschaft des TuS Holzkirchen in der Gruppe Süd teil.

Oberliga Süd 1967/68 (Einfachrunde)

Oberliga Nord 1967/68 (Einfachrunde)

Spiele um die Oberligameisterschaft 1967/68

Eintracht Frankfurt - SC Riessersee 5:5 und 5:9

Qualifikationsrunde zur Oberliga Süd 1968/69 (Einfachrunde)

Teilnehmer waren die Mannschaften auf den Plätze 5 bis 7 der Oberliga Süd und die sechs teilnehmenden Mannschaften der Regionalliga Süd 1967/68. Qualifiziert für die Oberliga 1968/69 waren die Plätze 1 bis 3. Die anderen Mannschaften waren qualifziert für die Regionalliga Süd 1968/69.

Qualifikationsrunde zur Oberliga Nord 1968/69 (Einfachrunde)

Teilnehmer waren die Mannschaften auf den Plätze 5 bis 7 der Oberliga Nord und vier Mannschaften der Regionalliga Nord 1967/68. Qualifiziert für die Oberliga 1968/69 waren die Plätze 1 bis 3. Die anderen Mannschaften waren qualifziert für die Regionalliga Nord 1968/69. Kategorie:Eishockeyliga (Deutschland) Kategorie:Sportveranstaltung 1967 Kategorie:Sportveranstaltung 1968

online casinos venice luxury hotels opisy gg gry rpg realplayer

:: RELATED NEWS ::

Derrick Ward
Derrick Ward(Born:August 30,1980,in Los Angeles, California) is a National Football League running back for the New York Giants.

Physical Stats

Height: 5-11 Weight: 233 Born: 08/30/1980 College: Ottawa (Kans.) NFL Experience: 2

High School Years

Ward attended Vall